jautėjimas

jautė́jimas sm. (1) 1. MT253 → jautėti 1. 2. → jautėti 2: Pagirs ir užmokės gausiai ir skalsiai sergėjimą ir jautėjimą mūsų DP554. 3. sargyba: Jautėdami jautėjimą nakties ant pekaus savo WP31. Ateis antrame jautėjime (antroje sargyboj) BBLuk12,38.